- surimbyti
- surìmbyti šnek. 1. intr., tr. suduoti, uždrožti: Pelenės diedas surìmbijo su mazgu pelenų, t. y. sudavė, ir dulka pelenos J. 2. refl. tr. suvalgyti, surantyti: Riekę duonos kap vagą susirim̃bijau Gs. \ rimbyti; surimbyti
Dictionary of the Lithuanian Language.